- išbėglus
- išbėglus, -i adj. greitas, spėrus: Arklys išbėglus, o lytus vis tiek muni užlenkė Rt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išbėglus
Look at other dictionaries:
išbėgus — išbėgùs, ì adj. (4) 1. žr. išbėglus: Arklys išbėgus (išbėginis, padrakus) – bėga šūksniais Rt. 2. nuotakus, nuolaidus: Mūsų visos pievos išbė̃gios, balų nėra Ml. Išbėgioj pievoj gera žolė Ml … Dictionary of the Lithuanian Language
